2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis

Paauglių tepukai

Būna paauglių 35 išmieros batus nešiojančių? Maniškiai tai 40 jau..... Bet galbūt kam tiks ir patiks mergaitiškos oranžinės tepukės su įveltu šalikėliu ir melsvos su šilko spurgelėmis ant nosyčių, tinkančios ir mergaitėms ir berniukams. Šlininkų Stasinės ant nosies, rošiuosi po truputuką:)




Darbas žmogų puošia arba tikrų kaimiečių gyvenimas

Pavasario atostogos ir aš vėl 6 vaikų mama:) Atvažiavo ant švenčių Deimantė su Einoriuku (Klaido sesė ir broliukas-didžioji Martyno meilė). Pavasaris susuko galvas ir emigravom keliom dienom, ir vienai ledinei nakčiai, sodybon. Kai tokia didelė talka, daržai stojo vieton lyg burtų lazdele pamojus, sunkiausius darbus žinoma stipriausi vyrai nudirbo:) Va kodėl senovėje daug vaikų žmonės augindavo, kad nieko veikt nereiktu:)))




Jie ir žirnius ir burokus žemėn sukišo, salotas, ridikėlius pasėjom, špinatus, žemuoges, morkas.... Jaučiu daug ką ir atsodint reikės po pirmųjų šalnų, bet buvau bejėgė juos sustabdyt, teko sėklų maišą slėpti:))) O kas beliko, jie du, o aš viena.... Didesni jau mane stabdyt turėjo, bet vis vien, šaunuoliai-padėjo daržą sukasti, jau pusę jo įveikėme:) Jėga tiek rankų, gali nieko nedaryti, tik fotoparatą į rankas ir pyškink nuotrauką po nuotraukos atsiminimui:))) Tiesa daug jų nepraėjo griežtos cenzūros:D


Deimutė intensyviai egzaminui ruošėsi, visą dieną su knygą, o man malonumas neapsakomas klausytis jos pasakojimų apie antrą pasaulinį karą, daug ko ir nebepamenu, mokyklą juk, prieš šimtmetį baigiau, o ir mokė mus kitaip...


Didžiausiais saldėsis sodyboje batutas, manau jį nupirkus ir išsijungė tas smegenis gręžiantis garsas nėra ką čia veikti... norim namoooo.... O gal tiesiog pamatė, kiek visko įdomaus galima ne prie kompiuterio nuveikti, va vis žvejoti vaikinai lekia, tiesa, laimikio nėra nei man, nei katinui, bet atrakcija kokia-sėda Klaidas su Augustu ant dviračių, abu mazgius-Marčių ir Einorą pasisodina ir mina su meškerėm laimės ieškoti. Paskutinė kelionė, tiesa, gal dramatiškai baigėsi, Klaido dviratis galiniu ratu atsikratė, na, aukų nėra, tik tepaluotos nuo taisymo rankos ir mirtinai pavargusios Martyno kojytės, beveik du kilometrus teko pėstute kulniuot....



Gera sodyboje, be galo...Laukiu nesulaukiu(matau, kad ir- laukiam nesulaukiam) kada baigsis mokslo metai ir galėsime visiems trims mėnesiams kraustytis ilsėtis nuo civilizacijos.... Kol kas smagu tik dieną, nes naktį nuolatos teko pečiuką kūrenti (prisipažįstu-kalta, nereikėjo lubų troboj nulupti. Užsispyriau, kaip oška, kad erdvės daugiau reikia ir liko trobelė tik vasarai gyvent tinkama). Pečiukui nuo tokio šefavimo net dažai nusiraitė pernakt, o šilumos nė kvapo (meluoju, kvapas buvo, tų dažų velniop einančių:D)




Bet, tiek tos ir bėdos, abu mažius vienon lovon sukišau, dviem kaldrom apklojau, tai kaip lūžo perdien nusilakstę, tai ant tų pačių šonų ir radau ryte-nė nepajudėjo:) Ir pirmi žodžiai akis pramerkus-galima ant batuto?:DDD

Visą fotosesiją ant jo radau fotoaparate;)








Ir net laimėtoją išrinkau-gal kokiam konkursui nusiųst:D


Tiesa Kešą irgi jau kaimiečiu padarėm, Miksė valkiojosi kažkur lauke, tai tik jį vežėmės, oi stresavo nabagas!
Ir tik antrą dieną jau iš trobos laukan pats išėjo, tiesa pasišiaušęs ir šnypšdamas ant visų nematomų priešų;)



Kvailutis, nesuvokia, koks malonumas laukais lakstyti, o ne lauką tik pro langą stebėti, bei mane iš proto vesti šikčiojant visur, tik ne savo dėžutėj. Su Mina vis dar nedraugauja, o kadangi aš, ragana, to šuns niekaip neatsikratau, tai randu kasdien siurprizą-bulvių kibirą užbombarduotą, balą po kriaukle.... Nusipirkau net purkštuką gėlėms, kad vandens srove paauklėt galėčiau, bet pagauk tu jį, kad gudrus:( Niekšelis. Pripras prie lauko, galės lakstyti paskui drugelius ir kamanes, mažiau laiko zbitkom turės.
Mina tai karaliauja sodyboje... Kur jau gali būt geriau-kaimynų bulvių laukai vis dar plaukia, tai  prūdai didžiausi panosėj, prie ežero kelis kartus per dieną lekia, pagaliai, kamuoliai, LAISVĖĖĖĖĖ.......


Ir jau išmokiau nebeloti ant visų keliu einančių, nesiliausiu kartoti-tobula šunytė, pakanka kelis kartus pasakyti, kas negalima ko daryt ir suvokia-į daržus neina, takeliais nebent atsargiai, niekur nelekia, nors tvoros nėra, auksas, ne gyvūnas:)

Sodybiečių meetas

Jau atidarėme sodyboje švenčių sezoną! Sulaukėme pulkelio sodybiečių, nes kasmetinį jų susitikimą turėjome garbės surengti pas save. Tiesa, susitikimas labai negausus, kamerinis buvo, vis gi, atvažiuoti į pasaulio kraštą pasėdėti  ir patabaluoti kojomis ryžtasi ne kiekvienas:D  O dar bėdos bėdelės, ligos ligelės kurios vis pasibeldžia nelaiku, oras geras, kai po ilgos žiemos neatsispiri galimybe žemės rankas sukišti.... Bet gal tai, kad gali kiekvieną svečią pačiupinėti, pakalbinti, kiekvieną išgirsti, suteikia ne ką mažiau žavesio už galimybę susipažinti su daug naujų, nematytų žmonių su kuriais jau draugauji internete....
Kadangi buvo pageidavimas iš arčiau vėlimą pačiupinėti, tai sulėkėm verandikėn į tepukų gaminimo pamokėlę:)\



Brigita apsiėmė mokytojauti ir labai jaukiai apsivėlėm visos:)))
Tada tradicinė foto prie sodybiečių vėliavos ir oficialus jos perdavimas tiems, pas kuriuos kitą kartą rinksimės-Ingrida su vyru maloniai sutiko atverti savo sodybėlės duris, o, kadangi veiksmas vyks Panevėžyje, tai manau prigūžės pilnas kiemas mielų žmogiukų kaimą mylinčių ir jo rūpesčiais gyvanančių:)))




 Pasikeitėm ir augaliukais, mainų turgelis-privaloma meeto dalis.



Ir kelionė Stelmužėn-ąžuolo aplankyti, Lygumų akmens apžiūrėti...





Na ir papasakojau. Žemaitiškai taip. Trumpai drūtai:))) Reikėjo, taip ilgai netemti gumos, o iš karto sėsti prie kompiuterio įspūdžiai dalintis, nes dabar beliko tik toks gerumas dūšioje pabuvus su mielais žmonėmis,  fotoreportažas ir skūpus pasakojimas  :)

Pasiruošimas Velykoms

Prisėsiu kol užvirs vanduo kiaušiniams..... Nedaug beliko, tik supjaustyt daržoves tradicinei baltai mišrainei ir paeksperimentuoti su kiaušiniais-kelis dažysiu su šilku, net nežinau ar pavyks ar patiks, bet skamba Kitaip:) Nusipirkau du šimtaprocentinio šilko kaklaraiščius skuduryne, sukarpiau ir skiautėmis  apsiuvau kiaušinius, dabar dešimt minučių pavirsiu ir žiūrėsiu kas čia per čiūdas gausis:) Kaklaraiščius tai smagiai pirkau, turguje klausiu pardavėjos, ar žino kuris šilkinis, o ji, akis išpūtusi- tyčiojatės?! Panašu, kad turiu laiko kiekvieną daiktą apžiūrėt?! Pasisekė, ant tokios fainuolės užsiraut:D
Rimvydui dėkui, kad tykiai tykiai ryte fotoaparatą nujojo-komodą baiginėja, tai nori įamžinti, o mano dirigavimas virtuvėje bus be nuotraukų, tik rezultatą, rytoj, ant stalo sudėtą nufotografuosiu, o gaila, nes Einoras su Martuku taip gražiai abu pyragą gamino, pirštelius tik apsilaižydami:)))
Dieną nuostabiai pradėjau, atsikėlus ant šluotos prasijojau, lavašą sutepiau, kavos ramiai atsigėriau ir Viktorija atvažiavo:) Mergaitiškai nusiaubėm skudurynus, vėliau pasiėmėm Deimantę, Rimgailę ir Miną ir išrengėm mergaitišką iškylą saloje su arbatos termusiuku ir varškės sūreliais.  Kartu ir pikta, kad atstumas ir piniginė neleidžia dažnai tokį nuostabų pusdienį su brangia drauge praleisti, kita vertus, gal nebūtų taip saldu tada.....  Diena fantastiška, šilta, saulytė šviečia, paukštukai pypaun, smagu!!! Ryt, nuo pat ryto susirenkam vaišes ir lekiam sodybon velykavot

2011 m. balandžio 12 d., antradienis

Tortas robotas

Pamenu, vaikystėje močiute ir mama, varškės ir sausainių namukus darė Kalėdoms. Kai Martukas paprašė torto-roboto gimtadieniui, vien pagalvojus apie biskvito lipdymą plaukai šiaušėsi, tada ir puoliau ieškoti ką ten mama-močiutė su tais sausainiais darė:)))  Receptą radau internete, nes tas, vaikystėje naudotas, dingo be žinios. Bet skonis tikrai panašus:) Tik sausainių ir šokolado kiekį didinau, nes robotas būtų likęs be kojų ir tik pusiau rudas:))
6 pakeliai sausainių
200 g sviesto
200 g grietinės
400 g liesos varškės
150 g razinų
1 stiklinė cukraus
3 plytelės konditerinio šokolado.

Sumaliau sviestą, varškę ir cukrų mėsmale ir sumaišiau su grietine. Tuomet subėriau mirkytas razinas. Klojau ant padėklo sausainius ir tepiau varškės masę (viso trys sluoksniai sausainių),ir apmozojau šokoladu (reikėjo gal glajų iš kakavos daryti, nes, tas konditerinis, net ištirpdytas, gan sunkiai tepėsi, šonų net neliečiau) ir dėliojom akutes, šypseną ir didelį 5:)

Beje radau panašų receptą su aguonomis, reiks išbandyti kada:)

2011 m. balandžio 11 d., pirmadienis

Menu menu mįslę

Konkursas:))) Išaugome mama, papasakok kaip tau buvo 3,5,6,12 metų, dabar vakare, prieš miegą laužom galvą mįsles mindami:) Gudruolis Marčius, įspėjo ir "dvi sesutės per kalnelį nesueina" ir "keturios kojytes, vizgi vizgi uodegytę" ir net "iš po samanėlės, kišo rudos kepurėlės". O štai jo mįslės niekas neatspės!!!

Juodas bet ne dinozauras. Kas?

Šokoladas nuo manęs tam, kas pasakys teisingą atsakymą:DDD

Sidabrinė rožė



Martuko pirmasis jubiliejus

Pam-pa-ra-ram, Martukui jau penki!!! Tas mažas žiogas augo augo ir užaugo į didelį vyrą, su savo nuomone (tvirta!), su garsiai reiškiamais dideliais norais, plačia šypsena ir gudriais samprotavimais. Jau ir lepūnėliu vadinti liežuvis nebeapsiverčia, nes vakar netyčia išsprūdęs- Zuiki, buvo nukautuotas aš tau jau nebe Zuikis, Martynas aš, penkių metų! Gimtadienio tortą gaminome abu, robotą darėm (džiaugiuosi be galo, kad ne dinozaurą:D)


Svečius pats kvietė-močiutė, krikšto tėveliai ir...Kalėdų Senis. Nes per kalėdas tik naktį jis ateina, o kai ateina darželin, tai aš būnu mažas ir užsimerkęs į jį nežiūriu:D  Nepatikėsite, bet Kalėdu Senelis budi visus metus ir nepabūgęs šilto (hmm..) pavasario sėdo į lėktuvą ir penkias ilgas dienas skrido pas Martuką!!!





Tiesa, buvo gan trumpai, nes bijojo palikti miegančius nykštukus (dešimčiai dienų palikti, kol keliavo, galėjo, o štai pusvalanduku ilgiau niekaip. Na, bet ten griežtos nykštukų palikimo taisyklės pas juos turbūt), o ir per šiltai apsirengęs buvo, bet patikrino, ar Martukas skaičiuoti moka, paklausė ar visada noriai dantis valosi (gerai, kad mūsų vonios kambario sienos storos ir kas dedasi už jų, net Kalėdų Seneliui paslaptis), ar ryte pats apsirengia. Dar penkis kartus aukštai aukštai Martuką pakėlė ir žinoma didelę dovaną iš maišo ištraukė!!! Mane net pavydas suėmė dėl tokio svečio, kviesiu ir aš per savo gimtadienį Kalėdų senelį, į svečius, tik man gal kokio šokančio labiau reiktu:DDD
Išlydėjus raudonąjį svečią puolėm prie dovanų, žvakučių, tortų ir kitų vaišių...



 Toks labai labai vykęs gimtadienis:))) Vakare, jau išlydėjus svečius apsirengėm darbiniais rūbais (skirtais darbui su smėliu, žolėmis ir akmenimis) ir lėkėm prie eželio išlakstyti pilnus pilvelius ir saulės palydėti....






Vakaras toks nuostabus buvo, ramu ramu, net vėjas maišęs dangų su žeme ir neleidęs švęsti sodyboje nurimo.... Saulė taip gražiai kitapus ežero miestą nuspalvino..... Mina, taip smagiai išsimaudė.... Mes taip toli toli bėgom, aukštai aukštai kopėm, daug daug pagalių mėtėm ir gilias gilias duobes smėlyje kasėm....

O vakare, prieš miegą Vaikas gavo paskutinę dovaną-įrodymą, kad jam tikrai penki ir kad jis greitai eis į mokyklą. Abra kadabra (+ mamos miklūs pirštai) ir pirmasis mažulytis pieninis dantukas atsidūrė mano delne! Tiesa, foto nebus, nes vakare krovėm fotoaparato elementus, neatlaikiusius tokios intensyvios dienos, o ryte, taip labai prašypsinti Vaiką, kad matytusi, jog dantuko  tikrai nebėra, buvo ne mano ir ne Rimvydo jėgoms, nors stengėmės labai:))) Išlėkė Zuikis mano darželin, pas vaikus su tortu, šventė tęsiasi!

2011 m. balandžio 6 d., trečiadienis

Pavasario laukais

Šiandien lyja, visai nesmagu lipti į guminius, rengtis neperšlampamą striukę ir eiti į savanoriškas maudynes iš šiltų namų.... Bet Minai ir sau pažadėjau kasdieninius ilgus pasivaikščiojimus, tai luktelėsiu dar, kol dičkiai iš mokyklos parkulniuos ir kalbinsiu kurį, su manim iki miško nulėktu. Man, kaip tikrai lietuvaitei, šlapti dviese, ne taip baisu, kaip šlapti vienai:))) Vakar draugę prišnekinau pasiganyti, pasiėmiau ir fotoaparatą ir saulę.....  Tiesa pastaroji turbūt ir pakišo koją, sušilus per daug prasisagsčiau ir dabar gerokai peršti gerklę:( Nors gal ir nuo rėkimo, nes dvi dienas Minutė nekreipė dėmesio į vandenį, nors pagrindiniai vaikščiojimo maršrutai sukosi netoli jo, buvau net susirūpinusi, ar būna labradorų sausuminių..Pasirodo nebūna tikriausiai, nes vakar gražuolė pamačiusi pagalį toli ant ledo net nedvejodama puolė į ledinį ežerą, o aš likai žvygaut ant kranto iš baimės, kad nuskęs (o ką aš žinau), ar, kad peršals (juk nė dviejų savaičių po sterilizacijos nepraėjo). Nuskęsti nenuskendo, peršalti irgi manau ne (nes bėgau bėgau toli toli, kiek įkabindama, kad tik nesustotu ir sušiltu), o va abonementą už SPA procedūras teko susimokėti:D Vaistukai nuo erkių 27 Lt kainavo+ sąlyga nemaudyti šuns dvi dienas...Šiandien dar vienus nupirkau:)))












Man atrodo ji mane labai myli.... Su Rimgailyte vakare kartu iš namų išėjom, aš vėluodama į aerobiką, ji-Minutės pavedžiot. Šune užsispyrė ir nė iš vietos, o man pasukus kiton pusėn, lyg šapelį Rimgailę nutempė link manęs. Šiaip vaikšto įdealiai šalia, retsykiais reikia net žvigtert, ar nedingo kur, pavadukas niekad neįsitempia. Na, sakau, palydėkit mane iki salės ir kai dingsiu už durų gal supras su kuo vaikštinėti išsiruošė... Ir, nė velnio, atsisėdo man išėjus ir nė krust, nei tempiant, nei kalbinant nepajudėjo iš vietos. Po kelių minučių išbėgau laukan ir bėgte namo, ten perdaviau Miną į bernų globą ir tekina vėl į sportus:))) Neturėjo boba vargelio nusipirko paršelį:DDD
O vakare Kešai kliuvo, jis burgzdamas ir besitrindamas aplink mane ištiesė letenėles ir nagučius išleido, na, žinote, tuos katiniškus meilės masažus.... Mina kitame kambaryje ramiai gulėjusi staiga pašoko ir lodama manęs ginti-jau į mano Eglę nagų niekas nekasys!!! Katinui aparpuolis, man iš netikėtumo irgi, šuniui velnių dozė, kad puldinėja:D Vis dar nedraugauja jie....

Gavau kalėdų senio rūbus Martuko gimtadieniui ir dovaną jau nupirkau-motociklą kuris pasidaro į robotą...Oi, ne, suklydau- robotą kuris pasidaro į motociklą. Labai svarbu formuluotės nesumaišyti, nes kiek tau kartu galiu sakyti kas į ką pasidaro, niekada manęs neklausai ir neatsimeni:D