2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Mūsų žalias savaitgalis

Dar viena šventė Vazgaikiemyje, visuomenės harmonizavimo parke. Tiesa pernykštės euforijos nebuvo (gal, tiesiog dailiojo jojimo vaikų čempionatui buvo skirtas didesnis dėmesys, gal, kad mažiau žmonių ir pramogų buvo, o gal tiesiog aš buvau pervargusi po naktinio budėjimo ir nepavykusio bandymo užmigti mašinoje važiuojant)  Išleidau šeimyną pramogauti sporto aikštynuose (laimėjo kašio varžybas!), o pati nuskubėjau į diskusijų klubą aktualia tema, apie vaiko globą šeimoje, kuo skiriasi biologinė tėvystė nuo nebiologinės. Ten irgi negavau to, ko tikėjausi, maniau kalbėsim apie tuos (esamus ar įsivaizduojamus) skirtumus, bet tiesiog išgirdau tik daug gražių žodžių ir liaupsių globėjams, o apie tai ką daryti, kad kuo daugiau vaikučių augtu šeimoje taip ir niekas nediskutavo. Geriau jau būčiau su savo žalia komandą kamuolį spardžiusi, ar Tai chi pamokose sudalyvavusi:) Jaunimėlis tai neblogai pašėlo:)))










Po Vazgaikiemio, kad pramogų per mažai nepasirodytu, lėkėm pas mano draugutę Viktoriją jos drakono metų švęsti:)


Gimtadienis buvo laaaaaabai teisingas, gražioje vietoje, geroje kompanijoje (kaip aš savo mergaičių pasiilgus buvau.....), kad taip kiekvieną savaitgalį!!!









Grįžom sekmadienio pavakarę, greitai greitai iškepiau pyragą ir išlydėjom Deimantę į tolimą kelionę, visai vasarai į Angliją išvažiavo, naujų patirčių pasisemti, akiračio praplėsti ir pinigėlių užsidirbti. Sakė, nedarys nieko, ko aš nedaryčiau, vadinasi darys daug, bet teisingai ir fantastiškai praleis laiką:))) Sėkmės, tau mažut:***

2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Virtuvė

Devynis mėnesius ruošiau valgyt ant valgomojo stalo (turint padorų ūgį, nepadorus jo aukštis, baisiai nepatiko nugarai),  neturėjau orkaitės, vanduo buvo tik vonios kambaryje ir kas kartą minkant faršą ar kočiojant varškėtukus, lėkiau ten  nusiplauti rankų, o jis, kaip taisyklė, visada užimtas buvo:) Dar indus ploviau mažoje vonios kriauklytėje (indaplovėn, niekaip visi netilpo)..... Dar... dar visus puodus, maisto atsargas dėžėse laikiau. Ir, jūs liudininkai, nė karto nesiskundžiau, tikrai už kantrybę nusipelnau medalio:))) Ir ką tu ką tu- TURIU NAUJĄ VIRTUVĘ!!! Rimvydo dovana 35 gimtadienio proga:))) Žinau, žinau, dabar visos mergaitės jį į savo gimtadienius pradės kviesti:D










2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Yaroslavos Troynich MK

Uch, gimtadienis, uch, vakarėlis!!! Vietoj užstalės- superiniai Yaroslavos veltinio žaislų  kursai, Kaune, labai smagioje kompanijoje (dar kartą ačiū už sveikinimus, mergaitės:))). Dabar, tik taip, noriu visus likusius (kokius 63) savo gimtadienius švęsti!
Yaros žaislai jau seniai mano favorituose buvo, juk, pripažinkime, geresnio žaislo vaikui, kaip rankomis gaminto, o dar iš tokios nuostabios medžiagos, kaip vilna, o dar... dar tokio, kuris juda, rankytėmis mosuoja, galvą kraipo ir kalba mamos (ar tėčio) balsu net sugalvoti negalima:) Aplamai, aš visomis keturiomis už, kad vaikai žaistu ne bedvasiais plasmasiniais monstrais (kuriais mano bernų kambarys užverstas), o tokiais, kuriuos sukurti reikia daug meilės, dėmesio, daug laiko galu gale, nes jie, tie žaislai, tada siela turi. Tikrai tikrai, mano Lapė tokio smagumo, kad pati jos nusimauti nuo rankos nenoriu, o šiąnakt, darbe, kai ji mano senukus šnekino ir flirtavo su jais, net nekalbantys ir nelabai su šiuo pasauliu kontaktuojantys šypsojosi, juokėsi ir buvo labai laimingi. Kaip vaikai.....
Marčius Lapę darželin nešėsi:) Miegojo ten su ja, truputi smėlynėj pavoliojo (vakare jos laukia maudynės:))) ), vaikus kibino ir auklėtojas šnekino. Ir sakė, kad tai mylimiausias jo žaislas:)))




Ir kaip jos nemylėti, juk ji, tokia romantikė, tokia svajotoja, debesų gaudytoja, pasakų pasakotoja......


Dabar man siaubingai niežti nagai  dar kokį gražuolį sumeistrauti, galva zvimbia nuo idėjų ir minčių:))) Tik nesakykit, kad nenorėtumėt tokio gimtadienio!!!









2012 m. gegužės 18 d., penktadienis

Miegamojo baldai

Paskutinis įrašas  ir    šiandien    baigiu:)))   Kada   nors,    jei   būsiu  labai  gera,    tokią,     ar    panašią    lovą    turėsiu    ir   aš......   Kol kas    batsiuvys   be   batų,  o  baldžius   su    pačia,    ant   čiužinio   miega:)))




Mediniai laiptai

Tiesiai    į   dangų:)))   Mano   broliui   ir    trims   jo   mergaitėms   meistrauti:) Dar    vienas    Rimvydo   namų   darbas:)))   Ir    vėl    iš    ąžuolo:)






Lauko baldai

Leidžiu eterin naują rubriką- Rimvydo namų darbus:)  Nes po kelių dienų norėsiu su jumis pasidžiaugti, kokią superinę, išsvajotą ir (kaip jis sako) nusipelnytą gimtadienio dovaną gausiu. O dovanos jo visada ispūdingos, ilgai derinamos, ilgai gaminamos ir  ilgai naudojamos:) Štai, kaip buvau pasveikinta 33 gimtadienio proga:) Prie šio sodybos stalo pusryčiaujame, geriame pokaičio kavą, vakarojame su draugais, plepame, kutenamės...... 




                                               Truputis reklamos, komplimentų ir dėmesio jam:)

2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis

Sportas-sveikata 2

Atsikėliau, pasisvėriau ir atlėkiau jums dešimties dienų ataskaitos parašyti. Startas buvo kone prieš mėnesį, čia:)))
Rezultatai stulbinantys! Sulieknėjau 2,5 kg (viso jau minus 4,7 kilogramai)!!! Įlindau į visas kelnes kurios ilgesingai dūsavo spintoje:))) Na, gerai, ne į visas, dar turiu dėl ko stengtis:)
Bėgime irgi dideli pasiekimai. Tiesa, kilometrų galėtų būtų daug daugiau, bet aš, išlepus mergiotė, kai lyja ir labai šalta nosies laukan kišti nenoriu:) Taigi, šių dešimties dienų grobis 13,8 km , tris dienas per tą laiką tebėgau (nors kitokio sporto- pratimų su guma, irklavimo, lanko sukimo ir šiaip visokių atsilenkimų buvo sąžiningai, kas antrą dieną).  Bet paskutinį kartą, prieš lietingam rudeniui pakeičiant šiltą pavasarį, bėgiojau pagal Lino pamokėlę ir gal lengvai įveikiau 7 kilometrus. Ir lažybose statę už sportą, labai nepergyvenkite, kuo toliau tuo greičiau juos susirinksiu:) Bet kokiu atveju, jau nurisnojau daugiau nei trečdalį- 35,4 kilometrus:)
O didžiausias pasiekimas, kad tas naujas gyvenimas eina, kaip sviestu pateptas, pilvas nebeurzgia ant manęs, kai vakarienei tik varškės tegauna, o prieš aunantis kedus vis trumpiau su savimi derėtis reikia, kad gal tuos 1001 darbą tuo laiku galėčiau nudirbti:) Greit atrodysiu, kaip pupa-uoga:))))

p.s. DK, kaip tu, kelintam kilometre esi?:)

Paskutinė darželio šventė. Pelėdos įrašas:)

Būtinai   apie    ją    turiu    nors    kelis    žodžius    brūkštelt:)  Nes   jau   kaži,    ar    galėsiu    džiaugtis   tokiu gražiu ir    nuoširdžiu  reginiu,    kurio   metu   šypsaisi,    šypsaisi,    žandai    net   nuo    šypsenos    skauda,    o   nustot    negali:)))    Visi  špokai  scenoje    savų dairosi,    šaudo    akutėmis   mamos,    tėvelio   ieškodami,    vienas   nosį    krapšto,    kitas   kaukia   garsiau    už   dainą,    nes    per    daug    jau   jam    visko,    mergikė     sijoną    ant    galvos   užsikėlusi,    kitas    artistas    už    klyno    laikosi,   kad    drąsiau   būtų:)))   Mūsų    mažieji    artistai.....
Pagavau   Martyno    grupę   dar    į   kultūrnamį   žingsniuojančius. jie    vyriausi    ir    laikėsi    solidžiausiai.   Gėlių    ir   bitučių    pilnoje    scenoje,   jie   ir   švietė    ryškiausiai,   mūsų   aguonėlės:)